Li “Perniaecola” ti auannu (Prima filippica)

Ogni annu pi Natali,
s
tamu suli, c’hama fari;
com’è vecchia tradizioni
mi va’ fazzu ‘nu scuponi.

Tissi mugghierama: cu no’ stau sola,
no’ mi puerti a “Pernia e Cola”?
E va beni, comu ti pari
mo ti portu, no’ mi cardari!

Allu tiatru l’aggiu purtata,
alla cummedia quedda è ‘ngulata
e cussì, cu la tegnu cuntenta,
ti Perniaecola n’aggiu vi
sti trenta.

Toppu la prima ti ‘nu vagnoni,
veddi quedda ti “Catoni”;
poi liggìa a ogni pareti
ca ‘nc’era Pernia ti li “Cumeti”.

Ti manifesti ‘ni ‘mmiscara tanti
girara puru cu l’artuparlanti;
lassai ‘ntra l’acqua li pinnieddi
e scii ddo Cola ti li “Capuvierdi”.

Tissara ‘ncerti a prucissioni
ca hannu priparatu ‘nu ricitoni
pircè “Cola” è ‘nu Pueta
e di ‘
sti cosi è gran prufeta.

Cu ‘ntra la capu ‘stu pinzieru,
veddi lu parcu tuttu neru
tissi a mugghierama, cu ‘na pitata:
sirai ca l’aggiu vi
stu n’atra fiata!

Zittu scintrusu, no’ fa’ obbiezioni,
quedda, sicuru, è ‘na cumbinazioni;
tissi mugghierama, com’a ‘nu spittori:
vue’ ‘ni capisci cchiù sai ti lu scrittori?

Assìu lu tiaulu, è ‘nu misteru!
puru iddu scia tuttu neru;
iu no’ sacciu comu foi,
li cumbinazioni ‘ddivintara toi.

Sciamu annanti, vitimu ci è veru,
assìu puru l’Angiulu battaglieru!
Mo’, però, no mi pue’ di’ no’ vali,
comm’a quedd’atra, è tali e quali!

Assiu Giuseppu e puru Maria
uguali all’atra “Cumpagnia”;
assiu l’Astrolucu a culu cuvatu
comu quedd’atru: simbrava cupiatu!

Mintii recchia cu cchiù attenzioni
ed era uguali, battuta e cupioni;
tissi a mugghierama: ‘ccussì è lu fattu?

Iu no’ spettu mancu la fini ti l’attu!

Ndi n’hammu ‘ssuti scunsulati
e tanti vagnuni puru ‘ncazzati;
piccati propria quiddi turnisi
ca nd’hannu futtuti li ddianisi.

Iu mo’ leggu ti lu succissoni
ci è avutu curu vagnoni;
e mi ‘ddummandu: ‘ddo l’hannu vi
sta
totta
st’arti ti gran riggista!

‘Sta cummedia è cumplicata
ca ogni annu è ‘pprisintata,
e cu no’ si ua
sta la tradizioni
s’onora pirsunaggiu e cupioni.

Pi cuddu ca si senti, fin’a ieri,
no’ so’ cosi pi li fura
stieri,
e ci so’ veri amanti a cundizioni
cu si vetunu lu “Massaru Sarioni”

Stai ‘ncununu ca si turmenta
quarche cosa cu si la ‘nventa,
e pi la “no
stra” Natività
s’è vi
sta ncuna vera nuvità.

Allu “Pueta”, l’hannu piaciuti li sceni
ti quidd’atri, ca li pariunu bueni,
e cu no’ si mangia li mutoddi
s’è futtuti li chianti cu tutti li roddi.

Iu mo’ no sacciu comu stannu li cosi
ma penzu ca ‘ntra loru so’ doverosi,

è capaci ca, a prima vi
sta,
è circatu pirmessu all’atru riggi
sta.

Sicuru, è dittu mugghierama: ribbambitu!
vue’ ca ‘ntra loru no’ si fannu lu ‘nvitu?
So’ cosi ca si usunu pi l’occasioni,

si’ propria ‘nu vecchiu maccarroni!